2010 m. gruodžio 31 d., penktadienis

Smulkmena Nr. 17- Muzikoholikės blogas

Sekit mane kitame mano bloge http://inlove-music.blogspot.com/ apie muziką ir meilę jai : P. 

2010 m. gruodžio 28 d., antradienis

Smulkmena Nr. 16 -Tuščia...

Keista... Nebeturiu apie ką rašyti. Galvoj tuščia. Seniau rašydavau su dideliu malonumu, o dabar jo nėra. Kaip seniau būdavo gera, kai rašydavau. Išpasakodavau savo jausmus, svajones, bet dabar to nebenoriu. Ir net nežinau kodėl. Gal dėlto, kad niekas neskaito? O gal tiesiog viską išpasakojau??? Nėėėė... Taip negali būt. Nors... Ai, tiek to. Kai pas mane sugrįš Mūza, parašysiu.

2010 m. gruodžio 23 d., ketvirtadienis

Smulkmena Nr. 15- Merry Christmas!!!!

Su Kalėdomis everybody. Daug laimės, džiaugsmo, sniego, šilumos ir aišku dovanų... Pašvęskit linksmai.
P.S.Parašiau anksčiau, nes per pačiais Kalėdas negalėsiu. Gi žmogui irgi reikia pašvęsti...

2010 m. gruodžio 17 d., penktadienis

Smulkmena Nr. 14- Find me somebody to love...

Mūsų daug. Maža scena ir be galo daug žmonių. Mes. Visi kartu. Su ryžtu visi keliame rankas ir šaukiame "Find me somebody to love". Mes nedainuojame, nors dėl to ir susirinkom. Mes šaukiam. Iš visų jėgų. Mojuojam rankomis. Jomis padarome didžiule nenugalimą bangą. Mes jauni, bet visi padarome didelį įspūdį. Kai kuriems net nėra aštuonerių. Tai stebuklinga, nepaprasta, kažkas ypatingo. Find me somebody to love! Somebody, somebody, somebody, somebody, somebody, find me somebody to love! Can anybody find me? Somebody toooooooo. Looooooooooooooove... Find me somebody to love, find me somebody to love, find me somebody to love...  Mūsų daug. Visi klausomės pakutinių dainos akordų. Find me, find me, find me, find me...  

2010 m. gruodžio 11 d., šeštadienis

Smulkmena Nr. 13- Meilės skonis

Žinote, turiu tokią draugę kuri beviltiškai įsimylėjusi  vienuoliktoką. Ir aš nesakau, kad tai kvailystė, kad jis jos niekados nepamils. Priešingai... Drąsinu ją, išklausau. Na aš irgi esu įsimylėjusi. Ir ta draugė irgi mane išklauso. Jaučiuosi nuostabiai po kiekvieno tokio mūsų pokalbio. Ačiū jai labai labai :*.Vis dėl to. Meilė yra nuostabus jausmas. Kai ką nors myli turi atiduoti visą save. Ir niekados nelaukti. Nelaukti pasakyti " Myliu tave". Nes tas laikas kai jis dar bus šalia gali praeiti žymiai greičiau, negu pats tikėjaisi. Ir aš pralaukiau tą laiką. Paleidau jį... Ir tai jau tik mano pačios klaida. Nes jis mokosi kitoje mokykloje, kitame miesto gale. O draugės vienuoliktokas bent jau mūsų mokykloje. Na bent jau galiu džiaugtis dėl jos :). Taigi laukime Kalėdų meilėje. Nepaleiskime jos.

2010 m. gruodžio 6 d., pirmadienis

Smulkmena Nr. 12- Meduolių magija

Mmmm... Meduoliai. Kalėdiniai. Imbieriniai. Su šokolado glajumi... Noriu jų labai labai !!! Kaip gerai, kad artėja Kalėdos. Ir vėl  mes kepsim kalėdinius meduolius. Ir vėl visas butas pakvips Kalėdomis. O kaip aš to laukiu! Ne tik , kad jie yra be galo skanūs, bet ir todėl, nes kiekvienas iškeptas meduolis priartina prie Kalėdų. Kiekvienas kvapas lyg praneša , kad Kalėdos ne už kalnų. Kalėdos, Kalėdos ir dar kartą Kalėdos. Gyvenimo smulkmenų sandėlys  jų labai labai laukia. Labai labai...

2010 m. gruodžio 1 d., trečiadienis

Smulkmena Nr. 11- Snowy and Sunny day

Balta...Ne tik lauke. Baltos snaigės sukasi ore ne tik lauke, o ir  mūsų mokykloje. Eini ir pajunti kaip ant tavo pečių nusileidžia baltų servetėlių atplaišėlės. Pažiūri į viršų ir pamatai vyresniokus plėšant tas servetėles ir jas vienas į kitą mėtant.Vėl eini ir pamatai klasiokę su baltu megztiniu. Grįždama namo pamatai vyrą fotografuojanti apsnigtus medžius, vaikus besimėtančius sniego gniūžtėmis... Pažįstami sako, kad nekenčia šio metų laiko, bet štai- pamatai juos besimurkdančius sniege lyg mažus vaikus... Ir tada pasidaro nebesvarbu, ką mes sakėm. Nuo savo tikrosios prigimties nepabėgsi, nors kai kurie nenori tuo tikėti...

2010 m. lapkričio 29 d., pirmadienis

Smulkmena Nr. 10- Kalėdiniai kiškiai ir Queen'ai

Kalėdiniai kiškiai ir Queen'ai ? Ką jie turi bendro tarpusavy? Realiai nieko... Bet mūsų mokykloje Kalėdinis koncertas - "Na palauk" filmuku parodijos su Queen'u muzika. Faina, ane? Vis dėlto norint padaryti gerą vaidinimą reikia daug stengtis... Kadangi aš tame koncerte ir dainuoju, ir vaidinu reikia ypač daug pastangų... Kol kas vaidiname tik 4h per savaitę, bet jau kitą savaitę prasideda papildomos repeticijos. Dainuojame irgi maždaug tiek pat laiko. Dainuojame visiems žinomą dainą "Somebody to love". Bet viso to nebūtų jeigu ne mūsų nuostabioji mokytoja ir pavaduotoja Eglė Špejeraitė (Labai fainas žmogeliukas, juodais garbanotais plaukais, apie 28 metų) !!!!!!!!!!!!!!!!!!! Labai ačiū jums už viską! Taigi toliau tyliai laukiam Kalėdų...

2010 m. lapkričio 19 d., penktadienis

Smulkmena Nr. 9- Prisiminti vasarą

Aš, žolė, kvapnios močiutės darželio gėlės, melisų ir čiobrelių arbata, kelias, skausmas. Klaipėda, jūra, bangos, įdomios knygos, švieži vaisiai, muzika, draugai, pušynas. Druskininkai, juokas, meilė, anglų kalba, durniavimai, sielos draugas, Nemunas, ilgesys, taika... Vilnius, senamiestis, užupis, fotoaparatas, fontanas, coffe inn'as, vestuvės, laimė, karštis. Latvija, paprastumas, 10 km 100 kartų išvaikščiotas pajūris, gaiva, dar didesnės bangos, vakaronės, basos kojos, griaustinis, sesytė, burbulai. Vėl Vilnius, mokslai... Paprastos , bet labai ypatingos atostogos.
















2010 m. lapkričio 17 d., trečiadienis

Smulkmena Nr. 8- Vienui viena...

Šiandien buvo tiesiog įprasta diena. Pati paprasčiausia, niekuo neišsiskirianti iš kitų. Bet aš šiandien pasijutau be galo vieniša...Lyg ir su nieku nesusipykau. Bet jaučiausi lyg atverta nuo kitų, lyg man būtų uždrausta su jais bendrauti. Tikriausiai tai turėjo būti kažkas nenormalaus žinant kaip aš mėgstu bendrauti ir durniuoti. Gal taip ir buvo... Bet aš liūdnai nesijaučiau. Jaučiausi susitelkusi į darbą. Visus pratimus per pamokas atlikau teisingai... Keista. Taip retai tebūna. Tikrai nelaikau savęs pilka pelyte, bet tokia šiandien buvau. Kas man pasidarė? Ai, koks skirtumas. Gal tai ir į gerą...

2010 m. lapkričio 8 d., pirmadienis

Smulkmena Nr. 7- Paris...

Paryžius... Myliu šį miestą. Nors niekados nebuvau ten. Vistiek jį myliu... Ir visada mylėsiu...Kiekvieną dieną trokštu ten būti. Kiekvieną minutę. Kiekvieną sekundę... Kiekvienas kąsnis prancūziško ragelio, kiekviena prancūziška daina, kiekvienas kavos gurkšnelis ar šokolado plytelė dar labiau sustiprina mano norą ten būt... Dabar klausausi nuostabios dainos ( ją surasite šiuo adresu http://www.youtube.com/watch?v=5kFzmcimwhI ) ir tiesiog noriu verkt iš to noro...O Paryžiau...  Aš būtinai pas tave atvažiuosiu. Būtinai... 

2010 m. spalio 17 d., sekmadienis

Smulkmena Nr. 6- SMILE!

SMILE! :) XD :P ;-] :  ; *. Smile'ų  Pilna visur kur tik užmatai. Bet ar mes jų nepridedame per daug? Manau XD dedantys žmonės yra tikri optimistai, bet nemokantys susikaupti ir savo laiką skiriantys tik juokams ir kitoms nesąmonėms. :P Akivaizdžiai reiškia mėgimą durniavoti ar žaismingumą. O kokia dabar bučkių gausybė! Dedame juos facebook'e bet kur ir ant bet ko sienos.Bet šis smile'o rūšis padeda suprasti, kad draugystė yra artimesnė tarp moterų , nei tarp vyrų. Bet jų vėliau atsiranda tokia gausybė, kad galima pagalvot, kad pasaulis išprotėjo. Manau normaliausiais smile'as yra :). Jame yra natūralumo, nuoširdumo, draugiškumo ir viso kito kas tik nuostabiausia. Todėl rekomenduoju šio smile'o dėjimo neriboti ir taip šypsotis visur ir visada (P.S. net tik virtualiajame pasaulyje , bet ir tikrovėje)

2010 m. spalio 12 d., antradienis

Smulkmena Nr. 5- Saulėlydis senamiestyje

Ši diena šiaip buvo nuobodi, nesąmoninga, nevykusi visomis prasmėmis. Bet viena smulkmena pakeitė visą dieną. Saulėlydis. Be galo gražus, nepaprastas. Bet tikriausiai niekas to nepastebėjo, dėl stebinančio šalčio, daugybės automobilių ir nuolatinio streso. Dangus buvo nusidažęs rusvai oranžine spalva. Tolyje matėsi bažnyčių bokštų viršūnės ir televizijos bokšto siluetai. Nuostabus vaizdas driekėsi man prieš akis. Grožis užtemdė protą, praradau savitvardą ir tyliai sušnibždėjau." Kaip gražu " . Vis dar negaliu pamiršti to reginio, nepaprastumo, meniškumo, grožio. Vis dėlto, tas saulėlydis priverčia pagalvoti, į ką mes atkreipiame dėmesį. Nejaugi mūsų širdys tokios geležinės, kad nematome tokio grožio ir gėrio. Tokio nuostabumo ir pasakiškumo. Saulėlydžio.

2010 m. spalio 8 d., penktadienis

Smulkmena Nr. 4-Vidinė ramybė

Ar norėtum gyventi be jokių rūpesčių? Be jokių ligų, žudynių ir baisybių. Be streso, nerimo ir baimės. Ar norėtum surasti tokią vietą kur taip yra? Tokią būseną kai tau niekas nerūpi? Aš tiesiog trokšte trokštu tai atrasti. Atrasti vidinę ramybę. Būti amžinai ramiai, nebijoti dėl rytdienos ir gyventi kaip nori. Manau kiekvieno žmogaus vidinė ramybė- tai jo laisvė gyventi. Gal vienam ta laisvė tiesiog ramiai gyventi nešamam likimo. Kitam-gyventi be taisyklių, elgtis kaip nori. Trečiam ta laisvė gali būti paremta Budos mokymu. O kokia tavo manymu yra laisvė? Ar tu gyveni laisvai ar prislėgtas kasdienių rūpesčių, pykčio, nerimo? Ar tu radai vidinę ramybę? Pagalvok apie tai...

2010 m. rugsėjo 26 d., sekmadienis

Smulkmena Nr. 3- Nesuderinami deriniai

Juoda ir balta. Šilta ir šalta. Gėris ir blogis. Žiema ir vasara. Šypsena ir ašaros. Aštru ir saldu. Visas mūsų gyvenimas pilnas nesuderinamų derinių. Didžioji dalis Lietuvos ir ne tik jau seniai pamiršo tą derinimo jausmą, kai gali suderinti net pačius nesuderinamiausius dalykus... Juoda ir balta-pilka. Jos labai pasigestame karštomis dienomis... To lietaus debesų pilkumo. Šilta ir šalta- vėsu. Dažnai norime pabūti tiesiog vienas su savimi. Nežinau kodėl, bet man labiausiai protas atsiveria tada kai vėsų šeštadienio rytą vaikštinėju po pajūry arba tiesiog stoviniuojant stotelėj. Nežinau kaip kitiems- bet vėsus oras man- lyg atgaiva nuo kasdieniškos rutinos.Gėris ir blogis- angeliukas su ragiukais. Niekas nėra visiškas šventasis, bet ir ne demonas. Kažkodėl visi įsivaizduojame priešingai.Kad egzistuoja tik blogis ir gėris o viduriuko nėra...  Bet jis yra. Jis egzistuoja tarp mūsų- visiškai paprastų žmonių...Nei labai išskirtinių ar žinomų. Tai tiesiog paprastas gyvenimo būdas. Na pats įdomiausias derinys yra žiema ir vasara. O kam tai lygu? Manau šis derinys pats rečiausias ir dažnai nemėgiamas. Kodėl?
Tikriausiai todėl, nes kai koks žmogus vasarą pasiilgsta žiemos, kaip tyčia oras atvėsta. O žiemą- sušyla. Užtenka tik vieno noro, kad milijonams visa diena ar savaitė apvirstų aukštyn kojom. Šypsena ir ašaros - tai lyg verkimas iš juoko ar  iš begalinės laimės. Labai džiaugiuosi kad tokių atvejų vis dažnėja, kad po truputį žmonės pradeda optimiškėti. Šypsena  tikriausiai ir priverčia pasauly suktis... Ir paskutinis derinys- Aštru ir saldu. Ar kada nors valgei aštrų pipirą su cukrumi? Arba į saldžią arbatą pripylei pipirų? Kad ir kaip tai būtų sunku suprasti bet tas įmantrus skonis iš tikro yra netgi skanus. O ar tavo gyvenime yra tokių nesuderinamų derinių. Sakai , kad ne? Pasižiūrėk iš arčiau...

2010 m. rugsėjo 15 d., trečiadienis

Smulkmena nr. 2- Missy Nuage

Missy Nuage- taip pasivadinau viename iš internetinių puslapių. Kodėl??? Gal todėl, nes iš prancūzų kalbos išvertus Nuage reiškia debesis? O kodėl debesis? Tikriausiai todėl, nes būnu panaši į debesėlį .Kartais būnu lengvas pūkinis debesiukas saulėtą dieną. Kartais-ilgesingas plunksninis debesėlis saulėlydžio šviesoje arba pilkas, mieguistas ir pavargęs debesis. O labai labai retai būnu ir tokiu dideliu, tamsiai pilku debesiu, kuris labai nori išsiverkti...Kiekvieną dieną būnu vis skirtingas debesėlis. O ar tu esi panašus į debesėlį???

2010 m. rugsėjo 12 d., sekmadienis

Smulkmena nr. 1-Angelų monarchija

Ar aš tikiu??? Savaip-taip... Tikiu, kad Dievas nėra toks žiaurus , kad pyktų ant žmonių. Taigi netikiu istorijomis apie Nojaus laivą. Ar kad Dievas leidžia tokius dalykus kaip žmogžudystės, žaginimai, vagystės.Tikiu, kad jeigu jį sutiktume jis būtų ramus, visiškai neišsiskiriantis žmogus. Labai panašiai lyg buvo per filmą "Briusas visagalis". Tikiu pasikartojančiu gyvenimu ir t.t.. O ar esate patyrę kai staiga bijai laikytis savo įsitikinimų apie Dievą? Man kažkas panašaus atsitiko, kai šiandien įžengiau į Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Bažnyčioje... Ta didybė, kunigai, vyskupai, vienuoliai ir viso Trakų miestelio tikintieji. Bet pagrindinis vaizdas užkliūna už piešinių, skulptūrų. Angelai. Šventieji. Ir visi kiti. Jautiesi apsuptas Angelų monarchijos. Ir staiga pradedi bijoti. Ar tai ką masčiau Dievas tikrai girdėjo? Ar aš dėl savo veiksmų pateksiu į pragarą? Kur yra tiesa? Kokia yra tiesa??? Bet vos tik išėjus ta baimė nuslūgsta ir vėl galiu ramiai gyventi savo gyvenimą... Ak tie Angelai. Kas žino ką jie žino ir ar jie iš viso egzistuoja.

2010 m. rugsėjo 10 d., penktadienis

LIETUVA!

Nuostabu, nepakartojama...LIETUVA!!!!LIETUVA!!!!! LIEEEEEEEETUUUUUUVAAAAAAAA!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!Taip! Mes laimėjom prieš tuos pasipūtėliškus argentinus. Dar sakė, kad jie stipresni...  Taip, mes kieti, mes stiprūs, mes GALIM! Mes lietuviai, mes gimėm krepšiniui ir pergalėms... Neapsakomas džiaugsmas užliejo visus tris milijonus lietuvių. Dabar ir tie amerikončikai nebaisūs. We can do it! We are lithuianians!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! LIETUVA! LIETUVA!!! LIEEEEEEEEEEEEEEEEEETUUUUUUUUUUUUUUUUUUUVAAAAAAAAAAAA!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

2010 m. rugsėjo 9 d., ketvirtadienis

Pradžių pradžia

Pirma kartą rašau Blog'e...Pagaliau atsirado vieta kur galiu rašyti apie tai kas man patinka,bet ir leisti kitiems jį skaityti.Tai lyg dienoraštis.O šis pranešimas- Pradžių pradžia...Mano naujas gyvenimo tarpsnis. Jausmai. Džiaugsmas. Ir smulkmenos. Pačios mažiausios ir  nuostabiausios. Neužmirštamos, nepakartojamos, nerealios...Tokios kur retas žmogus pastebės ir tokios didelės, kurias mato ir mėgsta visi...Na tarkim boružėlė ant tavo plaukų ir Velykos. Na ką dar galiu pasakyti? Tikriausiai tą, kad man mažosios smulkmenos yra lyg atgaiva nuobodžioje kasdieninėje rutinoje...Myliu jas...