Smulkmena Nr. 87 - i can feel you.

I can feel you. Your heat, your hand, your skin. I can feel everything that you feel. Because we're like one person. We're always together. We're happy together. We sing, laugh, make fun, talk to eatch other. And hell yeah, we'll be together forever! Every moment we spend it's so fantastic, because we're like one person, we're like one family. We're legendary. A family, that everyone will remember. I love you so much, DT ♥

 

Smulkmena Nr. 86 - little christmas

Kalėdos ir Kūčios. Šilumos šventės. Šeimos šventės. Mandarinų kvapas, dovanos, arbata, maži stebuklai. Tai - pasaka. Realybėje. Tai kažkas tokio, kas suvienija visą pasaulį. Tai kažkas tokio, dėl ko verta stengtis. Dėl to gerumo mūsų širdyse, dėl vaiko šypsenos veide, dėl... visko. Ir tu sustoji nuo skubėjimo, atsipalaiduoji, nusišypsai. Nusiramini. Tai tikrosios Kalėdos. O dabar, visi tei kurie skaito mano apsavarstymus apie šia 'smulkmeną' atsiplėškit nuo kompiuterių. Kalėdos - tai ne virtualios pažintys - tai šiema. Tai tas, kas tikra. Taigi saugokite tai ir globokite. Šiltų švenčių.

Smulkmena Nr. 85 - nipūcha nibira - čiortu

Kad ir kas beatsitiktų - velniop. Šou tęsiasi, nesustoja. Ir vis dėl to, tas jaudulys, skubėjimas, nervai... Visa tai verta to. Tai velniškai geras jausmas, kai žinai, kad esi reikalingas, naudingas, žmogus, be kurio būtų ne taip, kaip yra dabar.  O draugai- jie puikus, be jų tai taip pat būtų ne taip smagu, jauku. Pačios geriausios ateinančios Kalėdos...

Smulkmena Nr. 84 - atleisti sau.

  Ten, taip ten, kažkur viduje mane smaugia. Aš springstu savo pačios ašaromis ir nebegaliu kvėpuot. Į plaučius teka sūrus vanduo ir skandina viską, kas buvo gera ir smagu, man brangu. Svajonės neišsipildys ir nesėkmės kartosis vėl. Kaip norėčiau, kad taip teisiog baigtųsi, nebreikėtų kankintis ir verkti sulinkusiai.

  " Atleisk sau, paleisk tai ir užmiršk " pasigirsta galvoje mamos žodžiai. O aš tik žiūriu į lubas tuščiom akim ir nieko nematau.  " O gal? Tik pabandyk, gal pavyks? " skreba balselis širdy. " Abejoju " atmeta pasiūlymą skeptiška smegeninė.  " Abejoti nėra nieko bloga. Abejoja visi. Bet abejonės temps tave žemyn. Čia jau tavo apsirinkimas " sužnibžda širdis. Toliau guliu ir kvėpuoju, nebejaučiu nieko. O smegenys vienos sau pasako " Gal pavyks... Gal... Bet... Nebežinau ką ir manyti ". Akį užgaubia vokas ir skruostu nurieda ašara. " Nusiramink, viskas bus gerai. Tu nekalta ".   Ir aš užmiegu.

Smulkmena Nr. 83 - Small things make big things happen.

Žinote, mažos smulkmenėlės gali jus priversti visą dieną šypsotis. Tai nepakartojama, kaip mūsų protas moka tai įsiminti ir pastebėti! Šiandien sužaidžiau su draugais angelą sargą. Draugė radusi saldainių su vyšniomis dėžutę buvo begalo nustebus ir... Sužavėta! Pasirodo, kad šios uogos yra jo mėgstamiausios. Ar jūs įsivaizduojate! Vėliau, kai atsiveikinau su ja dar pažiūrėjau jai pavymui ir nusišypsojau. Juokingiausia, kad ji net manęs neįtarė ir toliau spėliojo, kas galėjo padovanoti šią dovanėlę. O aš tada linksmai strikinėjau, kaip mažas vaikas, džiaugdamasis ledų porcija. Visą dieną ji manęs prašė pasakyt, kas jai tai padovanojo, bet aš tik šypsojausi ir tylėjau. Nes, to išduoti tiesiog negalima... Vien dėl to, kad mūsų širdis užpildytų šiluma su kiekviena dovanėle. Ir... Paprasčiausiai negaliu aprašyt, kaip man tada buvo gera...

Smulkmena Nr. 81 - oh happy day... (finally)

So happy happy, to die from love  hapiness. Pagaliau... Šypsena, kurios laukiau mėnesį, tas, palaimingas jausmas, vėl užliejęs širdį. Po tiek skausmo, abejonių, vėl sugebėjau atsistot ant kojų ir nusišypsot pasauliui, kad ir kas mane raižytų viduje... Ta depresija, nuovargis ir abejonės mane tik žlugdė, o dabar. Dabar ajučiuosi kitu žmogumi. Ir man gera. It's my happy day. It's my time ♥

Smulkmena Nr. 80 - It was long and dark December...

Nieko... Ta laukta žiema... Atėjo... Būtent. Tokia purvina, šlapia, be išsiilgto sniego. Pilna pykčio, apkalbų ir prieštaringų jausmų. Taip, tai mūsų lauktų Kalėdų metas. Toks negeras, be švelnumo ir nuoširdumo. Tamsus Gruodis. Bet... Gal ateis, gal ateis tas laikas, kai pabudę pamatysim pirmąjį žiemos sniegą. Pamatysim kaip besisukdamos leidžiasi snaigės. Ir tada... Tada nusišypsosim ir kartu nusišypsos širdis. Tapsim geresni, nebepyksim ant vienas kito ir tyliai lauksim Kalėdų.