Smulkmena Nr. 13- Meilės skonis

Žinote, turiu tokią draugę kuri beviltiškai įsimylėjusi  vienuoliktoką. Ir aš nesakau, kad tai kvailystė, kad jis jos niekados nepamils. Priešingai... Drąsinu ją, išklausau. Na aš irgi esu įsimylėjusi. Ir ta draugė irgi mane išklauso. Jaučiuosi nuostabiai po kiekvieno tokio mūsų pokalbio. Ačiū jai labai labai :*.Vis dėl to. Meilė yra nuostabus jausmas. Kai ką nors myli turi atiduoti visą save. Ir niekados nelaukti. Nelaukti pasakyti " Myliu tave". Nes tas laikas kai jis dar bus šalia gali praeiti žymiai greičiau, negu pats tikėjaisi. Ir aš pralaukiau tą laiką. Paleidau jį... Ir tai jau tik mano pačios klaida. Nes jis mokosi kitoje mokykloje, kitame miesto gale. O draugės vienuoliktokas bent jau mūsų mokykloje. Na bent jau galiu džiaugtis dėl jos :). Taigi laukime Kalėdų meilėje. Nepaleiskime jos.

Smulkmena Nr. 12- Meduolių magija

Mmmm... Meduoliai. Kalėdiniai. Imbieriniai. Su šokolado glajumi... Noriu jų labai labai !!! Kaip gerai, kad artėja Kalėdos. Ir vėl  mes kepsim kalėdinius meduolius. Ir vėl visas butas pakvips Kalėdomis. O kaip aš to laukiu! Ne tik , kad jie yra be galo skanūs, bet ir todėl, nes kiekvienas iškeptas meduolis priartina prie Kalėdų. Kiekvienas kvapas lyg praneša , kad Kalėdos ne už kalnų. Kalėdos, Kalėdos ir dar kartą Kalėdos. Gyvenimo smulkmenų sandėlys  jų labai labai laukia. Labai labai...

Smulkmena Nr. 11- Snowy and Sunny day

Balta...Ne tik lauke. Baltos snaigės sukasi ore ne tik lauke, o ir  mūsų mokykloje. Eini ir pajunti kaip ant tavo pečių nusileidžia baltų servetėlių atplaišėlės. Pažiūri į viršų ir pamatai vyresniokus plėšant tas servetėles ir jas vienas į kitą mėtant.Vėl eini ir pamatai klasiokę su baltu megztiniu. Grįždama namo pamatai vyrą fotografuojanti apsnigtus medžius, vaikus besimėtančius sniego gniūžtėmis... Pažįstami sako, kad nekenčia šio metų laiko, bet štai- pamatai juos besimurkdančius sniege lyg mažus vaikus... Ir tada pasidaro nebesvarbu, ką mes sakėm. Nuo savo tikrosios prigimties nepabėgsi, nors kai kurie nenori tuo tikėti...