2011 m. rugsėjo 25 d., sekmadienis

Smulkmena Nr. 70- Negaliu...

Štai prasidėjo bobų vasarą, taip gražu lauke, bet man pasaulis dabar apkartęs... Man sunku, nebenoriu mokytis vien dėl dešimtukų... O tėvai, pamatė, kad mano pažymiai pradėjo 'kristi' ir iš karto pradėjo kalbą. Jie vis priekaištauja, kad nedarau taip, kaip jų laikais, nerašau taip kaip jie...  Man nusibodo būti tokiai 'kaip jie' aš noriu būti aš! Kodėl jie to nesupranta? Kodėl jiems reikia 10, o ne 9? Toks jausmas, nemato kad man irgi sunku...
Sūrios ašaros teka man veidu. Sėdžiu palėpėje ir verkdama darau matematikos namų darbus. Kitaip tiesiog negaliu. Nenoriu, kad tėvai vėl pradėtų pykti. Gurkšteliu melisų arbatos. Kaip gera turėti rnakose ką nors šilto, kai pats jautiesi vienišas ir apgaubtas šalto liūdesio. Išgėrus arbatą prisidedu dar šilta puodelį prie akies. NOiru, kad jis sušildytų mano nuvargusias ir šalančias akis. Galiausiai ant ranko užtykšta saldus paskutinis arbatos lašelis. Gal todėl, man ir patinka arbata, nes jos ašaros visada saldžios, o ne sūrios. Ne beviltiškos ir nusivylusios... 

2011 m. rugsėjo 21 d., trečiadienis

Smulkmena Nr. 69 - Offline.

Šoku lietuje ir nėra su kuo tai pasidalinti. Einu tiltu ir matau nuostabų saulėlydžio nutviekstą Vilnių, bet niekaip negaliu to parodyti kitiems. Kartais aš dievinu vienatvę. Man taip gera užsirakinti kambary, klausytis švelnios muzikos degant mažytei žvakei ir gerti melisų arbatą su spanguolėm. Kartais gera atsiskirti nuo pasaulio, skirti laiko sau. Bet dabar... Nenoriu. neglaiu būti su svao mintimis, viena... Nes... Man liūdna... Negaliu apkęst vieno dalyko ir kai tik aš lieku viena, neglaiu nustot apie jį galvot. Man reikia įsijungt online'ą, kad galėčiau pati sau padėti. Bet... Ir to nebegaliu...Kojos švininės, galva prisipildžiusi ašarų... Negaliu. Noriu bėgti. Kuo toliau nuo čia. Iki, aš offline.

2011 m. rugsėjo 13 d., antradienis

Smulkmena Nr. 68- Written in the stars...

I just was looking at summertime sky. Night was clear and I could see all stars, that were in the dark blue sky sea. There were and little stars and big shiny stars. They were too beautiful for this world. I just couldn't believe what that's real. Lights were blinking in my eyes and I was in paradise... I don't remember how long I was looking at them. Maybe 2-3 hours and listened to Coldplay ♥ Seriously. It was wonderful thing. If you don't believe me- just try. Try to watch it all night...