Stovėjau drėgname ir karštame didžiuliame šiltnamyje, kur laisvai skraidžiojo pasakiško grožio drugeliai. Staiga visiškai netikėtai prisiminiau vaikystę, kai svajodavau išmokti skraidyti. Šokinėdavau nuo sofos bejėgiškai mojuodama rankomis, lyg tikėdamasi, kad išeis padaryti kaip tam paukšteliui iš Tomo ir Džerio. Naktimis sapnuodavau, kaip skraidau virš mano mažo rajono daugiabučių ir grožiuosi pasakišku vaizdu. Norėdavau būt laisva kaip paukštis, nepriklausyti niekam, nesirūpinti dėl darželio ir pradinės... Šyptelėjau. Atrodo tai buvo taip seniai, bet atrodė be galo artima. Tą vakarą sėdėjau terasoje ir žvelgiau į mirguliuojantį Evianą ri svajojau apie sparnus, su kuriais galėčiau naktį nuskristi į Evianą, pasimaudyti ežere ir galiausiai atsigulti kalno viršūnėje ir kiaurą naktį stebėti žvaigždes ir pilną mėnulį. Ir vis dėl to, aš supratau, kaip aš to noriu. Pažvelgiau į mėnulį, nusišypsojau ir tyliai išėjau. 'Kada nors tai įvyks.'
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą