Smulkmena Nr. 86 - little christmas

Kalėdos ir Kūčios. Šilumos šventės. Šeimos šventės. Mandarinų kvapas, dovanos, arbata, maži stebuklai. Tai - pasaka. Realybėje. Tai kažkas tokio, kas suvienija visą pasaulį. Tai kažkas tokio, dėl ko verta stengtis. Dėl to gerumo mūsų širdyse, dėl vaiko šypsenos veide, dėl... visko. Ir tu sustoji nuo skubėjimo, atsipalaiduoji, nusišypsai. Nusiramini. Tai tikrosios Kalėdos. O dabar, visi tei kurie skaito mano apsavarstymus apie šia 'smulkmeną' atsiplėškit nuo kompiuterių. Kalėdos - tai ne virtualios pažintys - tai šiema. Tai tas, kas tikra. Taigi saugokite tai ir globokite. Šiltų švenčių.

Smulkmena Nr. 85 - nipūcha nibira - čiortu

Kad ir kas beatsitiktų - velniop. Šou tęsiasi, nesustoja. Ir vis dėl to, tas jaudulys, skubėjimas, nervai... Visa tai verta to. Tai velniškai geras jausmas, kai žinai, kad esi reikalingas, naudingas, žmogus, be kurio būtų ne taip, kaip yra dabar.  O draugai- jie puikus, be jų tai taip pat būtų ne taip smagu, jauku. Pačios geriausios ateinančios Kalėdos...

Smulkmena Nr. 84 - atleisti sau.

  Ten, taip ten, kažkur viduje mane smaugia. Aš springstu savo pačios ašaromis ir nebegaliu kvėpuot. Į plaučius teka sūrus vanduo ir skandina viską, kas buvo gera ir smagu, man brangu. Svajonės neišsipildys ir nesėkmės kartosis vėl. Kaip norėčiau, kad taip teisiog baigtųsi, nebreikėtų kankintis ir verkti sulinkusiai.

  " Atleisk sau, paleisk tai ir užmiršk " pasigirsta galvoje mamos žodžiai. O aš tik žiūriu į lubas tuščiom akim ir nieko nematau.  " O gal? Tik pabandyk, gal pavyks? " skreba balselis širdy. " Abejoju " atmeta pasiūlymą skeptiška smegeninė.  " Abejoti nėra nieko bloga. Abejoja visi. Bet abejonės temps tave žemyn. Čia jau tavo apsirinkimas " sužnibžda širdis. Toliau guliu ir kvėpuoju, nebejaučiu nieko. O smegenys vienos sau pasako " Gal pavyks... Gal... Bet... Nebežinau ką ir manyti ". Akį užgaubia vokas ir skruostu nurieda ašara. " Nusiramink, viskas bus gerai. Tu nekalta ".   Ir aš užmiegu.