Buvau taip aukštai, kad ranka galėjau siekti debesis. Buvau taip aukštai, kad jaučiausi lyg paukštis. Buvo gera, buvo taip gražu, buvo nuostabu. Stovėjau Alpių viršūnėse ir žvelgiau į tolį, kažkur ten, kur žmonės nejaučia gyvenimo grožio ir vietoj pasivaikščiojimo kalnuose verčiau lieka drybsoti ant sofos prieš televizorių. Sėdėjau ir grožėjausi, tuo ką mums davė Dievas. Širdis dainavo, akis vos spindėjo, kaip dvi mažos žvaigždutės. Gyvenimas nuostabus ♥
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą