Nebėra laiko abejonėms, skausmui, nuovargiui, apsvarstymams, svajonėms. Jis išnyksta tiesiog man prieš akis kaip mažytė smėlio sauja nupūsta vėjo. Nebegaliu laukti, turiu eiti tolyn. Nesvabu ar ant manęs rėks, ar bandys pasukti savo pusėn. Ne... Noriu būt tik dar viena pašalinė asmenybė, kuri praeis pro šalį nepastebėta. Bent šį laiką. Nes tiesiog neturiu laiko tau. Tuo labiau sau... Bet viskas praeis ir mes vėl galėsime apsiklojusios kaldra gerti kakavą, valgyti sumuštinius su nutella ir žiūrėti filmukus. Atleisk, saulyt... Su praėjusiu gimtadieniu, Radvile ♥
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą