Smulkmena Nr. 29- Old dreams...

Kadaise, kai dar buvau mažytė norėjau būti rašytoja. Tiesą sakant rašiau pačius geriausius rašinius iš mūsų klasės ( Ir dabar rašau, bet jau ir kitos puikiai rašo;) ). Jie būdavo neįprasti, keisti, įdomūs. Taip pat bandžiau rašyt knygą kelis kartus. Bet deja nieko doro neišėjo. Neseniai atradau tos knygos pirmąjį skyrių ir užplūdo tokie atsiminimai. Štai ir tas skyrius.

(Majai 15 metų. Ji gyvena su vyresne sese Rože (Roza) Vilniuje.Ji yra kilusi iš Brazilijos, bet jos tėvai su mažuoju broliuku mirė lėktuvo katastrofoje)

Ryto simfonija

Tyla. Rytinė vasaros tyla.Tylios gatvės vienišos, be žmonių ir mašinų guli nurimusios. Tik paukšteliai gieda. Vienur suloja šuo. Kitur sukniaukia katė. Blanki saulė šildo Vilnių ir jos gatveles. Švelnus vėjelis bėgioja senamiesčio gatvėmis ir įslenka pro vieno buto langą į vidų ir švelniai pakelia gelsvą Majos plaukų sruogą. Lengvai pakutenai jai skruostą ir vėl palieka. Didelės melsvos akys atsimerkia ir apsidairo aplink. Vėl rytas. Vėl ta nuostabi ankstyvo ryto simfonija. Maja nusišypso, lėtai atsikelia ir nupėdina į dušą. Majai patinka būti duše. Gal tai keista, bet jai labai patinka gaivių vandens lašelių byrėjimas ant kūno. Jai atgaiva po sunkios darbo dienos ar tiesiog, kai norisi ko nors malonaus. 

Po dušo Maja įsisuka į savo baltą chalatą iš savo tėvynės, Brazilijos. Tyliai pasimeldžia už savo tėvus ir mažąjį broliuką Pablą ir susitepa sumuštinių su mėlynių uogiene ir įsipila gaivių apelsinų sulčių kurias išspaudė Rožė. Atsisėda savo mažame balkonėlyje ir besigardžiuodama pusryčiais žvelgia į kitą langą.

-Ei. Maja??? Hey? Ar tu čia? Čia aš, Emilė,- tyliai šūkteli kažkas iš apačios

Maja iš karto supranta, kad jos, kaip ir kiekvieną mielą dieną aplankyti atėjo Emilė, jos klasiokė. Majai ji buvo tikriausiai vienintelė gera draugė čia. Bet jau tokia plepi...

-Sveika, Ema. Ką norėjai pasakyt?

- Labukas Maja. Tu neįsivaizduoji. Man tėvai davė 100 litų šiandienai, nusipirkti ką nors gražaus. Varom į akrą?

-Galim, jei nori

-Nuostabu. Susitinkam 11 valandą prie rotušės, ok?

-Ok.

-Tai aš jau bėgu. Iki.

-Iki,-kukliai jai atsako Maja.

"Jai gerai,-galvoja Maja. Ji gauna ne tik pinigų, bet ir turi tėvus. Ji apgaubta meilės. Ir aš norėčiau tokia būti."