Praeitą savaitgalį buvau močiutės namuose. Pasirodo, ji neseniai rado pabėgusį iš namų šuniuką. Labai miela, draugiška, išdresiruotą, maišytą kalytę. Jai davė vardą Lota. Vargšelei buvo sužeista koja. Mes nusprendėme ją priimti ir globoti. Kai ją pamačiau aš pajutau kažkokį ryšį. Pradėjau su ja žaisti ir bendrauti. Ji be galo miela. Pamilau ją ir nebenoriu jos paleisti. Kasau jai papilvę, vedžioju po laukus. Tikriausiai pirmą kartą taip greit prisirišau prie šuns. Pajutau begalinį norą būti kartu. Beveik kaip iš filmo "Hačiko" ar kaip jis ten. Vėl pamilau šunis, o ypač ją. Ji nuostabi. Vienintelė tokia...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą