Smulkmena Nr. 39- Įkalinta.

Vakar susitrenkiau galvą. Ir stipriai. Nuvažiavom į ligoninę, ir... Mane įsodino į vežimėlį. Taip, į invalido vežimėlį. Lyg aš būčiau tikrai invalidė. Nenoromis įsėdau į vežimėlį. Važiuodama supratau, ką reiškia būti invalidu. Buvau įkalinta. Negalėjau judėti, buvau lyg paukštis kuriam nukirpo sparnus. Taigi man pasidarė labai galia jų visų. Juk tik vienas nelaimingas įvykis ir jų gyvenimas pakristas, kaip paukščiui pakirsti sparnai. Kaip povui nurautos puošniosios plunksnos, kaip gepardui be vienos kojos. Ir verčia susimąstyti. Vis dėl to mūsų gyvenimas yra nuostabus. ir mes tiesiog per daug savęs gailim. Galvojam, kad mes iškenčiam daugiausiai. Ir girdėdama mažų vaikų krykštavimus, nors ir sėdi vežimėliuose, suprantu, kad tai jie yra tikrieji optimistai. O mums tiesiog neužtenka to ką turim. Savanaudžiai.