Aš noriu turėti šimtą žodžių kišenėje, kad galėčiau paguosti kiekvieną žmogų, kai to jam reikia, kad duočiau patarimą. Bet ar mano kišenė nepersunks nuo tų žodžių? O kas bus, kai viena diena nebeturėsiu tų žodžių ir nebegalėsiu apsiginti? Aš noriu turėti šimtą akių, kad matyčiau visą pasaulį, pamatyčiau nuostabų jo grožį. Bet ar mano akys nepasibaisės, pamačiusios, kiek pasaulyje yra blogio? Aš noriu turėti šimtą rankų, šimtą ausų, kad galėčiau padėti, išklausyti kiekvieną kuriam sunku. Bet ar aš bent kiek laiko tada skirsiu sau? O gal rankos ir ausys pavargusios nieko nebenorės daryt, ir tada taps bevertės? Ar įmanomą rasti norą, kuriam nebūtų priešpriešos, argumento, kodėl tu neturėtum to norėt. Bet tie argumentai, gali laikui einant tapti norų nebuvimo priežastimi Aš pagalvojau ir nusprendžiau, kad svajok kiek tik nori. Norėk viso pasaulio, norėk visko ko tik nori. Nes norai padaro pasaulį gražesnį. Norėk, norėk, norėk.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą