Vakar buvo įprasta diena. Švietė saulė, padykęs vėjas kėlė plaukus, skraidžiojo darbščiosios bitutės ir sau grobio ieškojo kraugeriai uodai. Laukuose, kur beveik praleidau visą savo dieną. žydėjo pienės, skraidžiojo laumžirgiai, tai vienur tai kitur ropinėjo karkvabaliai. Netoli bėginėjo didelis ir padūkęs šuo, kuris buvo panašus į vilką, o mano sesė, vos tik jis prisiartindavo pradėdavo šaukti "MAMA!!!". Tą dieną aš pirmą kartą pabuvau tokia kokia esu- skraidanti padebesiuose. Taip taip, supratote teisingai. Atsiplėšiau nuo žemė gan greitai, su didžiuliu parasparniu ir pakilau net iki 800 m aukščio ( Čia yra gan daug. ). Vien kildama negalėjau atsistebėti- Vis dėlto pasaulis toks gražus. Iš aukšto mačiau tankius ir žalius miškus, mažus miestelius, ilgas autostradas. Geriau įsižiūrėjus pasaulis netgi atrodė apvalus.
Buvo... Kažkas nuostabaus, neregėto. Įsivaizduok užkandęs pačio skaniausio pasaulyje šokolado. Tikriausiai net užsimerktum. Bent jau aš. Taigi taip pasijutau aš. Buvau gan plonai apsirengusi, o ten viršuj buvo toks šaltas ir greitas vėjas. Aš į tai net neatkreipiau dėmesio. Mėgavausi kiekvienu dalyku. Nesvarbu ar tai buvo pasakiškas vaizdas, ar beprotiškas pykinimas. Niekada nepamiršiu to nuostabaus jausmo. Tai buvo tiesiog nepakartojama. Rekomenduoju- Bent kartą pabadykit skristi su parasparniu. Ta diena taps jums nepamirštama. Patikėkit manimi. Na ir ką galiu pasakyt pabaigai. Jėėj, trenkta svajoklė grįžta į debesų lankas!!!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą