LIETUS! Pirmoji vasaros liūtis. Pagaliau... O aš taip jos laukiau... Ėjau su drauge gatve ir ji staiga mane pagavo. Sunkūs dideli lašai stipriai tyško ant mano galvos, negailestingai šaldydami ir drėkindami mano plaukus. Jie tyško ir ant rūbų ir plikų kojų. Galiausiai grįžau visa permirkusi nuo galvos iki kojų. Nuo plaukų varve varvėjo vanduo, megztinis buvo prisigėręs lietaus lašų ir persunkęs nuo jų. Kojos buvo paraudusios nuo šalčio. Bet tai buvo nuostabu. Vos pradėjo lyt aš pradėjau šokt, rėkt ir dainuot. Buvau tokia laiminga. Turiu prisipažinti- dievinu vasaros lietų. Jis toks nepakartojamas, šiltas (nors šį kartą taip nebuvo), malonus. Tai kažkas nepaprastai gaivinančio ir gero. Myliu lietų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą