Smulkmena Nr. 58- Įsivėlus į romaną...

Į kambarį atsinešu dubenėlį pilną trešnių. Padedu ant naktinio staliuko ir paiimu vieną. Atkandu mažutį kasnelį. Pagaliau vėl galiu valgyt uogų kiek tik noriu ir kada tik noriu, nes jų yra pilnas daržas. O trešnių skonis... Nežinau kodėl, bet jis man priminė aistringą bučinį vasaros vakare. Ir toks jausmas įsivėliau į tikrą romaną. Negalėjau savęs suvaldyti. Valgiau trešnę po trešnės. Ir tai buvo nuostabu. Jau noriu sustot ir vėl paimu kitą trešnę. Net negalėjau ištverti 10 vakarino meditavimo minučių. Jau guliu lovoje ir sakau sau "Viskas, tai bus paskutinė trešnė". Bet po tos "paskutinės trešnės" suvalgiau dar kokią gerą dešimtį. Ačiū Dievui, nesuvalgiau jų visų. O juk tai toks skanus, pasakiškas bet kartu ir nuodemingas skonis. Jaučiuosi atradus savo sielos juodąją kertelę. Lyg būčiau įsivėlus į romaną...