2011 m. birželio 24 d., penktadienis

Smulkmena Nr. 58- Įsivėlus į romaną...

Į kambarį atsinešu dubenėlį pilną trešnių. Padedu ant naktinio staliuko ir paiimu vieną. Atkandu mažutį kasnelį. Pagaliau vėl galiu valgyt uogų kiek tik noriu ir kada tik noriu, nes jų yra pilnas daržas. O trešnių skonis... Nežinau kodėl, bet jis man priminė aistringą bučinį vasaros vakare. Ir toks jausmas įsivėliau į tikrą romaną. Negalėjau savęs suvaldyti. Valgiau trešnę po trešnės. Ir tai buvo nuostabu. Jau noriu sustot ir vėl paimu kitą trešnę. Net negalėjau ištverti 10 vakarino meditavimo minučių. Jau guliu lovoje ir sakau sau "Viskas, tai bus paskutinė trešnė". Bet po tos "paskutinės trešnės" suvalgiau dar kokią gerą dešimtį. Ačiū Dievui, nesuvalgiau jų visų. O juk tai toks skanus, pasakiškas bet kartu ir nuodemingas skonis. Jaučiuosi atradus savo sielos juodąją kertelę. Lyg būčiau įsivėlus į romaną...

2011 m. birželio 21 d., antradienis

Smulkmena Nr. 57- It's raining man!!!

LIETUS! Pirmoji vasaros liūtis. Pagaliau... O aš taip jos laukiau... Ėjau su drauge gatve ir ji staiga mane pagavo. Sunkūs dideli lašai stipriai tyško ant mano galvos, negailestingai šaldydami ir drėkindami mano plaukus. Jie tyško ir ant rūbų ir plikų kojų. Galiausiai grįžau visa permirkusi nuo galvos iki kojų. Nuo plaukų varve varvėjo vanduo, megztinis buvo prisigėręs lietaus lašų ir persunkęs nuo jų. Kojos buvo paraudusios nuo šalčio. Bet tai buvo nuostabu. Vos pradėjo lyt aš pradėjau šokt, rėkt ir dainuot. Buvau tokia laiminga. Turiu prisipažinti- dievinu vasaros lietų. Jis toks nepakartojamas, šiltas (nors šį kartą taip nebuvo), malonus. Tai kažkas nepaprastai gaivinančio ir gero. Myliu lietų...  

2011 m. birželio 17 d., penktadienis

Smulkmena Nr. 56- Wonderful ♥

Šį trečiadienį buvau Alinos Orlovos koncerte.Vis dar prisimenu kaip su  drauge šokinėjom iš laimės, kai mus įleido. Atsisėdom prie pat scenos. Ir klausėmės kažko nuostabaus. Tokio nuostabaus balso. Lėtai užsimerkiau. Įsiklausiau į tą siūbuojančią ir migdančią melodiją. tyliai pradėjau linguoti ir mušti savo ritmą. Pasinešiau ant tos muzikos tikrąja to žodžio prasme. Tą akimirką- Alinos Orlovos balsas tapo man lyg narkotikas. Įsiklausiau į kiekvieną natą, kurios lyg šoko aplink mane ir glostė. Kartu jos sudarė melodiją, tokią nuostabią, kokios dar niekas nėra girdėjęs. Draugė truputį papurtė mane ir pasakė:
   - Rūta, ką tu darai? Visi į tave žiūri.
Bet tada man jau buvo visiškai nusispjaut. Tegul jie spokso sau kur nori, o aš... O aš klausysiuos  tos nepakartojamos muzikos ir nepraleisiu nė garselio.

2011 m. birželio 14 d., antradienis

Smulkmena Nr. 55- Tik apsikabinti tave...

Jaučiuosi palūžus. Man dabar labai sunkus metas, kalbant apie draugystę. Nebesuprantu, kuo galiu pasitikėti, kam galiu išduoti savas paslaptis... Tai apkalbos, pykčiai ir supranti, kad niekuo nebegali pasitikėti... Esi vienui vienas. Vienas prieš didžiausias audras, žemės drebėjimus, cunamius. Norėtųsi ką nors stipriai apsikabinti ir išsiverkti. Bet ir tokį žmogų retai rasi. Man tiesiog reikia apsikabinti tave, kad pasijusčiau geriau. Tik vieno šilto apkabinimo...

2011 m. birželio 8 d., trečiadienis

Smulkmena Nr. 54- Lyg Pūkelis.

Kirpt kirpt. Visada prisiminsiu tuos tylius garsus. Po sruogelę krenta ant grindų mano plaukai. Pagaliau mano svajonė išsipildė. Atsistojau ir padėkojau. Greitai išlėkiau laukan. Girdėjau mažų vaikų krykštavimus, šilti saulės spinduliai šildė nugarą. Perbraukiau ranka per plaukus. Pradėjau nuo viršugalvio ir lėtai leidau ranką žemyn. purūs ir glotnūs plaukai džiugino pirštus savo švelnumu. Ir taip greitai...Taip greitai jie pasibaigė. Negalėjau patikėti, kad pagaliau nusikirpau plaukus trumpai. Pasijutau tokia lengva. Lyg pūkelis. Lyg netekus 10 kg. Buvo nuostabu. Aš euforijoj. Tiesiog... Tokia lengva, kad galėčiau išskristi į dangaus platybes.

2011 m. birželio 4 d., šeštadienis

Smulkmena Nr. 53- Būk mano braške.

Neįtikėtina, ane? Taip, ten kur auga žali žolynėliai močiutės daržely šiandien radau mažą, neįtikėtino gražumo princesę. Jos ilgi plaukai buvo pievų žalumo, o suknelė raudona raudona. Ji... Lyg meilės šokis, lyg aistringas bučinys. Ji-raudona raudona... Lyg pirmoji vasaros ryto braškė. Tiesą sakant ji ir buvo ta pirmoji vasaros braškė. Ilgais žaliais plaukais ir raudona suknele. Nepaprasta. Vienintelė tokia. Atsargiai idėjau ją į savo burną ir sukramčiau. Pasaka. Kaip norėtųsi, kad tų pirmųjų braškių būtų daugiau. Norėčiau kiekvieną rytą suvalgyti po vieną pirmąją braške. Aš ateičiau ir paprašyčiau- pabūk mano braške. Vienintele pasauly...

2011 m. birželio 1 d., trečiadienis

Smulkmena Nr. 52- Summer.

Here you are, summer! I was waiting for you. I missed you. And now... Now I'm so happy, becouse you came to me. Hot sun, beautiful flowers, birds and... Everything... You're amazing.