Smulkmena Nr. 23- Wating for something special...

Minutės eina taip lėtai. Valandos dar lėčiau. Come on!!! Noriu gimtadienio! Likusias dienas stengiuosi būti linksmesnė, bet nieko doro neišeis. Please. Greičiau. Negaliu daugiau laukti. Ėhhh. Kaip tai nervina. Jauniausia mergiotė klasėj. Tikrai, aš keistuolė :D . Dieve, kuo ilgiau apie tai noriu rašyti, tuo labiau noriu to prakeikto gimtadienio. Ok. Viskas. Baigiu... 

                                                                                                                       Su meile, 

prakeikto b-day nesulaukianti  keistuolė Rūta.

Smulkmena Nr. 22- Nekenčiu rutinos...

I'm angry.... Nejaugi viskas turi eiti taip vienodai, kad net savaitgaliai atrodo kaip darbo dienos??? Ehhh... Noriu atostogų. Arba kokio nors party. Žodžiu, net gyvenimas užkniso juodai.

Smulkmena Nr. 21- Click!

Aš myliu fotografavimą. Mėgstu fotografuoti žmones, gamtą ar tiesiog paprastus daiktus. Ir tai ne šiaip sau. Man atrodo, kad aš turiu fotografavimo geną :D . Tikriausiai taip manau, nes fotografuoja mano senelis, tėtis ir aš. Tai ne tik pomėgis. Tai mūsų gyvenimo dalis. Esu tikra, kad tai lyg ir perduodama iš kartos į kartą. Kol kas tikrai neesu gera fotografė. Taigi, kuo greičiau pradėsiu lankyti fotografavimo pamokas. Na, nors kol kas tų pamokų dar nelankau, bet daug fotografuoju ir tai labai mėgstu. 

Po 2 metų pirksiu naują fotoaparatą (dabar turiu paprastą muilinę) . Bet iki to laiko pažadėjau sau ir tėvams, kad eisiu į fotografų kursus. Beje turiu draugę, kuri man labai gražiai fotografuoja, turi gerą fotoaparatą (bet tuo skundžiasi) . Na kadangi norėjau fotografuoti panašiai , kaip ji ir pati užsinorėjau naujo fotoaparato. Tėtis paklausė, kodėl aš jo noriu. Atsakiau, kad noriu fotografuoti, kaip ta mano draugė. Tėtis suprato apie ką aš kalbu (apie tą savo draugę esu daug kalbėjus, darėm su ja kelias fotosesijas, mama labai susižavėjo viena jos nuotrauka, kurioje buvau aš) ir atsakė, kad man dabar ne fotoaparato reikia, o eiti į fotografų kursus. Nes svarbiausia yra ne įranga, o tavo žinios. "Fotografuoja ne fotoaparatas. Fotografuoja fotografas. Fotoaparatas- tik įrankis. O fotografas sudaro visumą..." . Ir staiga šalia buvusi mama pasakė, kas apvertė visą mano manymą ir susižavėjimą ta drauge. Ji pasakė, kad kai atvyko į foto servisą, kuriame norėjo padaryti tą nuotrauką ir davė ją profesionaliam fotografui jis pasakė, kad ta nuotrauka tragiška, iš tolo gal ir atrodo gražiai, bet iš arčiau pažiūrint tikrai ne. Jos net neįmanoma pataisyti. Ir jis tiesiai šviesiai paklausė "Ar fotografavo vaikas?" . "Taip". "Matosi. Fotografuota su profesionalia įranga, bet vaikas aiškiai matosi nemoka ja naudotis" . Buvau priblokšta. O kai paėmė mano nuotrauka, jis pasakė, kad ši jau žymiai geresnė (Mano dabartinis fotoaparatas yra žymiai prastesnis, nei jos) .  

Taip, gal ji žino daugiau teorijos ir taip toliau. Ir kartais, kai ji paklausia ar mano fotoaparatas turi tą, aną (Kas tai yra kartais net nesuprantu kas tai)   ir kai atsakau "Kas tai yra?" ar "Ne, neturi" ir atsako " Nežinai?( ir dažniausiai nusijuokia)" arba "Aaaa... Tai nusipirk tokį kaip mano."  taip norisi jai iškloti viską ką apie ją išgirdau . Prašau nelaikykit manęs tokia, kuri nenori girdėti jokios kritikos apie save, bet man taip sunku, kai ji save laiko gera fotografe, o man sako, kad turiu labiau stengtis. Ehh... Ir kur gi ta teisybė?     

Dabar žaviuosi šiuo fotografu. Henri – Cartier Bresson 

Štai vienas iš jo geriausių, linksmiausių darbų. I like it <3

                                                                  Tiek to...  Linkiu ir jums susirasti tokį hobį, kuris  jums ne tik patiktų, bet ir norėtumėte tai daryti visa širdimi.

Sėkmės.

Su meile,

Rūta

Smulkmena Nr. 20- Mano naujos šlepetės.

Šiosios labai panašios į manąsias. Bet ir jos very Kjūūūt <3

Neseniai su mama vaikščiojome po parduotuves, nes man reikėjo naujų šlepečių. Nors aš apskritai nemėgstu šlepečių, šiųjų negalėjau atsisakyti. Taigi mes ėjome, vaikščiojome, bet nieko gero nesuradome. Ir aš staiga užsinorėjau užeiti į "Etam". Ir... Ten pamačiau nerealiai mielas šlepetes!!!<3 Jas pamačiusi tiesiog supratau, kad man jų būtinai reikia. Aš be jų negyvensiu... Labai jas pamilau. Labai labai! Jos tokios šviesios, baltai pilkos, atrodo lyg nunertos. Ant šonų nunertos mažos gėlytės.  Kai užsidedi, net nesinori nusiimti! Tokios mink6tos ir patogios. Oh... Aš jas myliūūūūūūūūūū!

Smulkmena Nr. 19- Want some Chocolate. No! A lot of!

2011.01.06:
Noriu šokolado. Truputį, mažą plytelę... Nors. Gal dar truputį. Na gal dar. Dar. Paskutinį. Na dar truputį. Ohhh... Ir vėl. Dar. Viskas! Paskutinis kąsnis. Liko dar viena plytelė. Ai nusispjaut, pabaigsiu.
Po 10 min: 
Ir vėl prisirijai šokolado. Nu aš ir durnė. Laikyk pavadžius mergyt.
2011.01.07:
Šiandien gavau 10. Nusipelniau ko nors skanaus. O! Milka. Noriu!!!
Po 20 min.:
Krimst krimst. Ką?????????? Suvalgiau viską? Nu Rūta gausi...
2011.01.08:
Noriu šokolado. Nors negaliu. Vėl viską sukimšiu kaip durnelė. Bet. Eikit jūs, kalorijos į gerą vietą. Nuo šiol aš save myliu!!!!!!!!!!!!!! <3<3<3

Smulkmena Nr. 18- Lights in my eyes

Boooooooooooooooom! Prieš akis susprogo dar viena petarda. Fejerverkų šviesos raižo juodą padangę. Raudona, mėlyna, žalia. Spalvos mirguliuoja mano ir draugių akyse. Balkone leidžiame muziką ir grožimės nepakartojamu vaizdu. Dainuojam ir šokam. Žodžiu, taškomės... Nerealu. Muzika pripildo ausis, šlapi plaukai  krenta ant pečių. Taškomės geras 3 valandas. Po to plepam ir kuriam neįmanomas misijas. Kalbam, kalbam. "O bl*t, jau aštuonios!! Nusmingam kelioms valandikėms ir toliau švenčiam. Ką galiu pasakyt. Neralūūūū!!! Myliooo jus panos :**