Smulkmena Nr. 64- Vandeny.

Taip. Aš vėl vandeny. Vėl savo stichijoje. Ir vėl aš jaučiuosi nuostabiai. Ir vėl nenoriu lipti iš vandens ir palikti šią ramybės ir malonumo oazę. Jūs neįsivaizduojat, kaip yra gera plaukti ir nestoti, mėgautis vandens šaltumu ir gaiva. Kaip gera karštą dieną plaukti ant nugaros ir stebėti dangų. Ir... Svajoti, svajoti ir svajoti. Paskęsti savo svajonių jūrose ir kartu justi jos gaivą ir vėsą. Tikriausiai nė dienos negalėčiau išgyventi be to. Kiekvienas lašelis man dar vieną dieną padeda išgyventi. Man patinka, kaip tie lašeliai sukasi ant mano rankos, besileisdami žemyn. Man patinka, kaip jis atgaivina mane ir mano šiurkščią odą. Vanduo. Tai neregėtos galimybės. Tai laisvė. Vanduo- neatsiejama dalis manęs. Tai aš.

Smulkmena Nr. 63- Free as bird...

Stovėjau drėgname ir karštame didžiuliame šiltnamyje, kur laisvai skraidžiojo pasakiško grožio drugeliai. Staiga visiškai netikėtai prisiminiau vaikystę, kai svajodavau išmokti skraidyti. Šokinėdavau nuo sofos bejėgiškai mojuodama rankomis, lyg tikėdamasi, kad išeis padaryti kaip tam paukšteliui iš Tomo ir Džerio. Naktimis sapnuodavau, kaip skraidau virš mano mažo rajono daugiabučių ir grožiuosi pasakišku vaizdu. Norėdavau būt laisva kaip paukštis, nepriklausyti niekam, nesirūpinti dėl darželio ir pradinės... Šyptelėjau. Atrodo tai buvo taip seniai, bet atrodė be galo artima. Tą vakarą sėdėjau terasoje ir žvelgiau į mirguliuojantį Evianą ri svajojau apie sparnus, su kuriais galėčiau naktį nuskristi į Evianą, pasimaudyti ežere ir galiausiai atsigulti kalno viršūnėje ir kiaurą naktį stebėti žvaigždes ir pilną mėnulį. Ir vis dėl to, aš supratau, kaip aš to noriu. Pažvelgiau į mėnulį, nusišypsojau ir tyliai išėjau. 'Kada nors tai įvyks.'

Smulkmena Nr. 62- Of lovely life ♥

Plaukiau laivu per didžiulį ežerą bei užsimerkus gulėjau ištiesiamoje kėdeje. Užsimerkusi mėgavausi šiltais saulės spinduliais ir švelniu vėjeliu.  Per šią vasarą mačiau daug be galo gražių vaizdų- iškilmingus Alpių kalnus, mirguliuojančias Prancūzijos šviesas, žemą miglą laukuose, Nuostabias kriaukles, Atlanto vandenyną, dailius žirgus. Skridau virš debesų, aplankiau Le Mont-Saint Michele. Ir kaip tik plaukiant supratau, kad pasaulis yra toooks gražus, kad dėl jo galėtum atiduoti viską. O, brangus mielas pasauli, neišnyk niekados ♥

Smulkmena Nr. 61 - 5 pojūčiai

Niekados gyvenime nejutau jų taip stipriai. Akių vyzdžiai padidėjo, klausa ir uoslė tapo geresnė už šuns, liežuvis vis troško naujų, neragautų skonių, oda buvo pasiruošusi bet kam.

Akys

Jos matė vien grožį. Vien nuostabius kalnus, gražius kalnų ežerus, prancūziškus skanėstus, architektinius stebuklus. Ir vis negalėjau patikėt.

Ausys

Jos girdėjo vien nuostabiai besiliejančią prancūzų kalbą, vien paprastas, bet be galo gražias prancūziškas melodijas. Girdėjo švelnų paukščių čiulbėjimą, tylų ir ramų vandens čiurlenimą. Tai buvo lyg iš pasakos.

Nosis

Ji užuodė tik itališkų makaronų su nuostabiausias padažais, migdolinių ledų su avietėmis, įvairių pyragaičių ir nuostabių sūrių kvapą. Kur tik išeidavai ji gaudydavo mielų gėlių, pušų ir miško kvapą.  Tai buvo nepakartojama.

Liežuvis

Tai buvo nerealu. Ant jo sukosi šimtai skirtingų ir nuostabių skonių. Karšti makaronai su pomidorais ir baziliku, šalti ir gaivūs ledai, lengvutėliai krosanai, braškinis marmeladas, minkšta prancūziška duona, šafranas, šviežutėlės salotos, mėtų arbata. Visa tai susimaišė ir tapo pasaka.

Oda

Ji jautė vien švelnias medžiagas, šiurkščias kalnų uolienas, lengvą vėjelį ir gaivų vandenį. Bet visa tai buvo fantastiška.

Tą trumpą laikotarpį savo 5 pojūčius jutau žymiai stipriau nei kada nors. Ir turiu pripažinti... Tai nuostabu.