Įstrigau beprasmybėje. Daugiau nebeturiu jėgų verkti, nebeturi jėgų net kosėti (sergu gripu). Viskas atrodo taip beprasmiška. Kam visa tai? Norėtųsi su kuo nors apie tai pakalbėti, bet nėra su kuo ir tai ar taip ar anaip man yra beprasmiška. Niekas neįdomu. Žiūriu pro langą ir matau žmones. Jie beprasmiškai skuba link autobuso, nors ir patys žino, kad suspės. Ateina naujas SMS su visom tom nesąmonėm , kad jei neišsiųsi, tai tiek ir tiek laiko būsi nelaimingas ir t.t. . Kodėl tokiu pravalu dar kas nors tiki? Nesąmonė. Totali. Ir pabaigai linkiu gyventi realistiškai. Su keliolika gramu optimizmo. ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą