Turiu iš karto atsiprašyt už tai, kad taip ilgai nerašiau. Turiu kelias priežastis- buvau nepakartojamoje ESSC stovykloje be kompiuterio. O po to... Tiesą sakant turėjau tiek daug prisiminimų apie kuriuos norėjau parašyt, bet taip ir neparašiau. Nes iš tų nepakartojamų 13 dienų jų buvo pilna. Kiekvieną dieną galėdavau sugalvot mažiausiai 2 rašinėlius apie savo ir kitų nuotykius, linksmas ir pilnas laimės akimirkas. O dabar rašau apie viską apibendrintai. Tą stovykla- padėjo į viską man žvelgti žymiai pozityviau. Pamilau pasaulį, savo gyvenimą. Vėl pajutau, ką reiškia gyventi. Džiaugiausi kiekviena akimirka, kurią tik patirdavau. Dievinau juoko pilnus vakarus, laužo šviesą, pašėlusiai stiprų lietų, dažų mūšius. Buvo nuostabu. Va čia- tikras gyvenimas. Va čia vėl pasijutau gyva. Ir aš tai myliu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą